Ar kada nors susimąstėte, kodėl lietuviai taip mėgsta kaupti grikių atsargas, kai tik horizontaliai pakrypsta kokia nors geopolitinė naujiena? Tai nėra tik senolių įprotis, tai giliai įsišaknijęs savisaugos instinktas, kuris verslo pasaulyje dažnai vadinamas kur kas sausiau – civilinė sauga. Šiandienos pasaulyje, kai naujienų srautai primena amerikietiškus kalnelius, o kaimynystė diktuoja savas taisykles, įmonės vadovas nebegali tiesiog sėdėti patogioje kėdėje ir tikėtis, kad viskas praeis savaime. Problema paprasta, bet kartu ir erzinanti – daugelis verslų į saugumą žiūri kaip į dar vieną biurokratinį parašą ant dulkėto popieriaus lapo, kurį inspektorius patikrins kartą per kelerius metus. Tačiau kas nutinka, kai tas popieriaus lapas turi tapti realiu veiksmų planu? Atsakymas dažnai būna nemalonus, nes chaosas darbe kainuoja ne tik pinigus, bet ir žmonių sveikatą.
Sprendimo būdas čia nėra koks nors stebuklingas eliksyras, o tiesiog nuoseklus pasirengimas, kuris turėtų tapti tokia pat kasdienybe kaip rytinė kava ofise. Reikia ne tik turėti planą, bet ir žinoti, kur tas planas guli, kas jį turėtų skaityti ir ką daryti, kai išjungia elektrą visame kvartale ar kaukia sirenos. Lietuvoje verslo bendruomenė pamažu bunda iš letargo miego ir supranta, kad darbuotojų sauga nėra tik geltonos liemenės ar šalmai statybų aikštelėje. Tai apima psichologinį pasiruošimą, evakuacijos kelius, komunikacijos kanalus ir net elementariausią žinojimą, kaip elgtis, jei staiga dingtų internetas. Juk be „Wi-Fi“ ryšio šiuolaikinis vadybininkas kartais jaučiasi labiau pasimetęs nei džiunglėse be kompaso. Tad laikas paversti civilinę saugą ne našta, o įmonės kultūros dalimi, kuri užtikrina, kad Jonas, Petras ir Rasa grįš namo sveiki, kad ir kas benutiktų už lango.
Civilinė sauga kaip verslo higienos dalis
Kas apskritai yra ta civilinė sauga, kai apie ją kalbame ne valstybiniu, o įmonės lygiu? Tai nėra tik sausas įstatymų rinkinys, kurį kažkas surašė sėdėdamas kabinete Vilniuje. Tai sistema, kuri skirta apsaugoti žmones, turtą ir aplinką nuo visų įmanomų nelaimių – nuo gaisro iki potvynio ar net kažko baisesnio. Verslininkas Tomas iš Kauno kažkada sakė, kad kol neįvyko trumpas sujungimas sandėlyje, jis manė, jog gesintuvas yra tik interjero detalė. Štai čia ir slepiasi didžiausia bėda – mes pradedame vertinti saugumą tik tada, kai pajuntame dūmų kvapą. Civilinė sauga versle reiškia gebėjimą veikti ekstremaliomis sąlygomis be panikos, nes panika yra didžiausias efektyvumo priešas. Lietuvoje šiuo metu verslas vis dažniau investuoja į mokymus, nes supranta, kad prarasta darbo diena dėl nepasiruošimo kainuoja brangiau nei viena popietė praleista instruktažo metu. Tai investicija į stabilumą, kuri atsiperka tą akimirką, kai visi žino, kur bėgti ir kam skambinti, o ne bėgioja ratais klykdami.
Darbuotojų sauga ir darbdavio atsakomybė prieš savo komandą
Darbuotojų sauga yra kur kas plačiau nei tik darbo saugos instrukcijos, kurias pasirašome skubėdami į susirinkimą. Tai nuolatinis rūpestis žmogumi, nes darbuotojas yra svarbiausias įmonės turtas, nors ši frazė ir skamba kaip iš nuvalkioto vadovėlio. Įsivaizduokite situaciją, kai įmonėje nutinka avarija, o darbdavys neturi žalio supratimo, kaip padėti savo komandai. Tokiu atveju reputacija sudega greičiau nei popierinis namelis. Lietuvoje darbuotojai tampa vis sąmoningesni ir vis dažniau klausia – o kaip mes elgsimės, jei nutiks kažkas neplanuoto? Tai ne tik teisinė prievolė, bet ir moralinis įsipareigojimas, kuris kuria pasitikėjimą. Kai darbuotojas žino, kad įmonė juo pasirūpino, jo lojalumas auga. Juk malonu dirbti ten, kur žinai, kad tavo gyvybė ir sveikata yra prioritetas, o ne tik eilutė išlaidų sąmatoje. Tad nuolatinis rūpestis sauga tampa savotišku kokybės ženklu, pritraukiančiu geriausius talentus į jūsų biurą ar gamyklą.
Lietuvos rinkos ypatumai ir kintantis požiūris į rizikas
Mūsų šalis pastaraisiais metais išgyveno nemažai pamokų, kurios privertė verslą persižiūrėti savo prioritetus. Nuo pandemijos sukrėtimų iki geopolitinės įtampos – visi šie įvykiai parodė, kad civilinė sauga negali būti palikta savieigai. Lietuvos įmonės pradėjo aktyviau bendradarbiauti su specialistais, kurti krizių valdymo planus ir net rengti praktines pratybas. Anksčiau būdavo įprasta manyti, kad „ai, pas mus nieko nenutiks“, bet dabar toks požiūris laikomas neatsakingu. Statistika rodo, kad įmonės, kurios turi aiškias procedūras, krizių metu atsigauna dvigubai greičiau. Tai ypač aktualu logistikos ir gamybos sektoriuose, kur bet koks sustojimas generuoja milžiniškus nuostolius. Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik fizinei saugai, bet ir kibernetiniam saugumui, kuris yra neatsiejama šiuolaikinės civilinės saugos dalis. Juk kas iš to, kad turite puikų planą popieriuje, jei jūsų serveriai užrakinti hakerių, o jūs net negalite pranešti darbuotojams, kad šiandien į darbą eiti nereikia?
Kodėl verta rengti praktines pratybas ofise
Dauguma darbuotojų, išgirdę žodį „pratybos“, iškart pagalvoja apie nuobodų sėdėjimą salėje ir skaidrių žiūrėjimą. Bet ar nebūtų smagiau, jei tai taptų komandos formavimo užduotimi? Juk civilinė sauga gali būti įdomi, jei į ją žiūrima kūrybiškai. Pavyzdžiui, Jonas iš IT skyriaus galėtų būti atsakingas už ryšių atkūrimą, o Rasa iš personalo – už žmonių skaičiavimą susirinkimo vietoje. Praktinis mokymasis užfiksuoja informaciją daug geriau nei bet koks skaitymas. Kai žmonės realiai praeina evakuacijos keliu, jie įsimena kliūtis, kurias reikia pašalinti, pavyzdžiui, tas amžinai užstatytas duris dėžėmis su senais dokumentais. Moksliniai tyrimai rodo, kad stresinėje situacijoje smegenys veikia automatizmo principu, todėl tie automatiniai judesiai, išmokti per pratybas, gali išgelbėti gyvybę. Lietuvoje verslo centrai vis dažniau organizuoja bendras pratybas visiems nuomininkams, ir tai yra puikus būdas pamatyti, kaip veikia visa pastato ekosistema. Svarbiausia, kad tai nebūtų tik „varnelės“ užsidėjimas, o tikras noras išmokti.
Psichologinis darbuotojų pasiruošimas neapibrėžtumui
Saugumas prasideda galvoje, todėl darbuotojų sauga neatsiejama nuo jų emocinės būsenos. Kai aplink tiek daug triukšmo apie galimas grėsmes, natūralu, kad žmonės jaučia nerimą. Verslo vadovai turėtų suprasti, kad informacijos trūkumas gimdo baimes, o baimės paralyžiuoja darbą. Jei darbuotojas žino, kad įmonė turi aiškų veiksmų planą bet kokiam scenarijui, jis jaučiasi saugesnis ir gali susikoncentruoti į savo tiesiogines užduotis. Šiuolaikinėje Lietuvoje vis dažniau kalbama apie psichologinį atsparumą, kuris padeda nepasiduoti panikai. Kaip sakė vienas žinomas vadybos ekspertas: „tikroji lyderystė pasireiškia ne tada, kai viskas gerai, o tada, kai viskas griūna aplinkui“. Todėl komunikacija yra raktas į sėkmę. Reguliarūs pokalbiai apie tai, kas daroma saugumo srityje, padeda sukurti bendruomeniškumo jausmą. Žmonės turi jausti, kad jie nėra palikti likimo valiai, o yra dalis sistemos, kuri rūpinasi kiekvienu nariu. Tai ypač svarbu mažesnėse įmonėse, kur ryšys tarp žmonių yra glaudesnis.
Techninės priemonės ir inovacijos saugumo srityje
Mes gyvename technologijų amžiuje, tad civilinė sauga taip pat tampa išmanesnė. Lietuva, garsėjanti savo „fintech“ ir IT pasiekimais, neatsilieka ir saugos sprendimų kūrime. Šiandien verslas gali naudoti išmaniąsias programėles, kurios akimirksniu informuoja visus darbuotojus apie pavojų, nurodo artimiausią saugią vietą ir leidžia realiu laiku matyti, kas saugus, o kam reikia pagalbos. Darbuotojų sauga šiandien neįsivaizduojama be modernių jutiklių, kurie gali aptikti net menkiausią dūmų ar dujų nuotėkį dar prieš jam tampant pavojingam. Investicijos į tokias sistemas iš pradžių gali pasirodyti didelės, tačiau jos apsaugo nuo katastrofiškų nuostolių ateityje. Be to, daugelis draudimo bendrovių Lietuvoje siūlo geresnes sąlygas toms įmonėms, kurios yra įsidiegusios modernias saugos priemones. Tai dar vienas pragmatiškas argumentas, kodėl verta domėtis naujovėmis. Juk geriau turėti išmaniąją sistemą, kuri budi 24 valandas per parą, nei tikėtis, kad sargas naktį nieko nepraleis pro akis.
Teisinė bazė ir kodėl „popierizmas“ visgi svarbus
Nors visi nemėgstame biurokratijos, civilinė sauga yra stipriai reglamentuota sritis, ir tam yra svarių priežasčių. Lietuvos įstatymai numato konkrečias pareigas įmonių vadovams, ir jų nepaisymas gali užtraukti ne tik baudas, bet ir baudžiamąją atsakomybę, jei įvyktų nelaimė. Turėti tvarkingą dokumentaciją reiškia ne tik būti pasiruošusiam patikrinimui, bet ir turėti struktūrą, kuria remiantis veikia visa organizacija. Dokumentuose aprašytos atsakomybės padeda išvengti „kas už ką atsakingas“ žaidimo krizės metu. Kiekviena įmonė, priklausomai nuo jos dydžio ir veiklos pobūdžio, privalo turėti ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Tai nėra tik formalumas, tai jūsų įmonės išlikimo gidas. Lietuvoje veikia nemažai konsultacinių įmonių, kurios padeda verslui susitvarkyti šiuos reikalus paprastai ir suprantamai, be sudėtingų teisinių terminų. Svarbu suprasti, kad tvarka popieriuje dažniausiai atspindi ir tvarką realybėje, todėl šio etapo nereikėtų nuvertinti ar atidėlioti geresniems laikams.
Bendruomeniškumas ir verslo partnerystė nelaimės atveju
Nė viena įmonė nėra sala, todėl civilinė sauga apima ir santykius su kaimynais bei vietos bendruomene. Jei jūsų kaimynystėje esančiame fabrike įvyks incidentas, jis neišvengiamai paveiks ir jus. Todėl bendradarbiavimas yra gyvybiškai svarbus. Lietuvoje verslo parkai ir pramoninės zonos vis dažniau kuria bendrus saugos tinklus, dalijasi informacija ir resursais. Tai leidžia optimizuoti išlaidas ir užtikrinti aukštesnį saugumo lygį visiems. Darbuotojų sauga taip pat priklauso nuo to, kaip greitai atvyks specialiosios tarnybos, o joms padėti galite užtikrindami laisvą privažiavimą ir aiškias nuorodas. Verslo atsakomybė neapsiriboja tik savo durimis – tai rūpestis aplinka, kurioje dirbate. Jei jūsų įmonė yra pasiruošusi, galbūt krizės metu galėsite padėti ir kitiems, o tai kuria neįkainojamą socialinį kapitalą. Juk sunkiais laikais būtent savitarpio pagalba padeda greičiausiai atsistoti ant kojų ir tęsti veiklą, išlaikant darbo vietas ir stabilumą regione.
Kaip saugumo kultūra tampa sėkmingo verslo pagrindu
Apibendrinant viską, ką aptarėme, tampa akivaizdu, kad civilinė sauga nėra vienkartinis projektas ar nuobodus reikalavimas. Tai yra nuolatinis procesas, kuris reikalauja dėmesio, investicijų ir, svarbiausia, požiūrio kaitos. Verslas, kuris šiandien skiria laiko darbuotojų saugai užtikrinti, iš tikrųjų perka sau draudimą nuo nežinomybės. Mes negalime numatyti visų ateities iššūkių, bet galime būti jiems pasiruošę tiek, kiek leidžia mūsų žinios ir priemonės. Lietuva yra dinamiška šalis, kurioje verslas moka greitai adaptuotis, ir saugumo sritis nėra išimtis. Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas žingsnis, žengtas link saugesnės darbo aplinkos, kuria vertę ne tik įmonei, bet ir visai visuomenei. Tai kelionė, kurioje nėra galutinio taško, nes saugumas yra ne būsena, o nuolatinis veiksmas.
Kai kitą kartą pamatysite dulkantį planą ant sienos, nusišypsokite ir pagalvokite – ar visi jūsų komandos nariai žino, ką jis reiškia? Galbūt tai puiki proga trumpam atsitraukti nuo skaičių bei ataskaitų ir tiesiog pasikalbėti apie tai, kas svarbiausia. Darbuotojų pasitikėjimas savo darbdaviu yra tvirtas pagrindas, ant kurio statomas bet koks sėkmingas projektas. Tad saugokime vieni kitus, domėkimės naujovėmis ir būkime tie, kurie net ir didžiausios audros metu žino, kur yra saugus uostas. Galų gale, verslas yra apie žmones, o žmonės nusipelno jaustis saugūs kiekvieną dieną, kad ir kokių iššūkių pateiktų rytojus.
Štai 5 esminiai faktai apie civilinę saugą versle:
- Civilinė sauga yra teisinė prievolė kiekvienai Lietuvoje veikiančiai įmonei, nepriklausomai nuo jos dydžio.
- Nuolatinė darbuotojų sauga sumažina traumų ir incidentų riziką, o tai tiesiogiai koreliuoja su mažesniais veiklos nuostoliais.
- Lietuvos teisės aktai reikalauja, kad įmonės turėtų ekstremaliųjų situacijų valdymo planus ir periodiškai vykdytų darbuotojų mokymus.
- Praktinės pratybos yra efektyviausias būdas užtikrinti, kad krizės metu darbuotojai nepasiduotų panikai ir veiktų tikslingai.
- Investicijos į modernias saugos technologijas ne tik didina saugumą, bet ir gali padėti sutaupyti mokant draudimo įmokas.