Širdies echoskopija – vertingas tyrimo būdas

Širdies ligos – viena populiariausių mirtingumo priežasčių, dažnai siejama su nutukimu ir neteisingu gyvenimo būdu. Norintieji gyventi sveikiau ir ilgiau, turėtų susirūpinti savo mityba ir sportu. Geriau nesužinoti, kas yra širdies echoskopija ir turėti sveiką širdį. Visgi, jeigu kyla abejonių dėl širdies sveikatos, vienas iš pirmųjų ir tikrai vertingų širdies tyrimų, kurie bus atliekami, bus širdies echoskopija.

Kas yra širdies echoskopija?

Širdies echoskopija – tai labai vertingas kardiologinis tyrimas. Jo metu ultra bangų aparatas „kiaurai“ mato minkštuosius ir kietuosius paciento organus ir pavaizduoja realų širdies darbą ekrane. Širdies echoskopija naudojama tiriant įvairius širdies sutrikimus, taip pat ir profilaktinių tyrimų metu.

Kam reikalinga širdies echoskopija?

Širdies echoskopijos metu ekrane kardiologas mato visą širdies vaizdą. Matosi, kaip keliauja per struktūrines dalis kraujas, kaip juda širdies dalys. Tai leidžia atpažinti, ar tinkamai juda skilveliai, prieširdžiai, ar nėra širdies ydos ar nusilpimo, ar gerai dirba vožtuvai. Žmonėms, kuriems ima trikti ritmas, toks tyrimas padeda pamatyti, ar nėra širdies ligos. Jeigu asmeniui jau buvo atlikta širdies operacija, tuomet echoskopija ir kiti kardiologiniai tyrimai reikalingi nuolat, siekiant stebėti ir užtikrinti gerą, stabilią širdies būklę.

Kada rekomenduojama širdies echoskopija:

• Prieš ir po širdies operacijų;
• Profilaktinių patikrinimų metu, kai reikalingos pažymos apie sveikatą, pvz., darbinantis į įstaigą, einant į kariuomenę ir pan.
• Moterims, planuojant nėštumą ir nėštumo metu.
• Viršsvorio turintiems asmenims – kas keletą metų profilaktiškai.
• Kartą per kelis metus daug sportuojantiems, fizinį darbą dirbantiems asmenims.
• Asmenims, kenčiantiems nuo priklausomybės alkoholiui, narkotikams – gijimo nuo priklausomybių kurso metu.
• Antsvorio atsisakantiems, dietos besilaikantiems žmonėms.
• Profilaktiškai prieš įvairias operacijas, sudėtingas medicinines procedūras.

Kaip atliekamas tyrimas?

Tyrimo metu pacientas atsigula ant kušetės, nusivilkęs viršutinius drabužius iki juosmens. Gali tekti gulėti ant nugaros, ant šono, pakėlus ar prispaudus ranką – kad gydytojas echoskopuotojas turėtų patogesnį priėjimą prie širdies srities.

Pasiruošimas tyrimui

Jei tyrimas yra planinis, prieš jį pacientai turėtų gyventi normaliu ritmu ir nesukelti dirbtinių širdies problemų: kraujospūdžio ar permušimų. Tad vertėtų ateiti pailsėjus, prieš tai kurį laiką nevartojus alkoholio, iš vakaro nepersivalgius riebaus maisto ir pan.

Kiti širdies tyrimai

Elektrokardiograma. Jos metu prie kūno prilipdomi tam tikri elektrodai, fiksuojantys elektros bangų plitimą per kūną, kurį nulemia širdies darbas. Kardiograma rašo tuos impulsus, o tyrimo rezultatas leidžai numatyti, ar tinkamai dirba visos širdies dalys, įtarti galimus sutrikimus. Kardiograma gali nustatyti, koks yra susitraukimų dažnis, rimto sutrikimus, laidumo sutrikimus ir pan. Tai – paprasčiausias ir pirmiausiai atliekamas širdies tyrimas.

Kardio dviratis. Šio tyrimo metu pacientas mina specialų dviratį, taip suteikdamas širdžiai daugiau apkrovų. Judėjimo metu rašoma elektrokardiograma, o krūvis yra didinamas palaipsniui.

Koronarografija kitaip vadinama širdies kraujagyslių zondavimu. Tyrimas reikalingas, jei pastarieji tyrimai nedavė rezultatų ir nepavyko visko tiksliai išsiaiškinti. Tyrimo metu nustatoma, ar kraujagyslė nėra užsikimšusi ar susiaurėjusi. Esant kraujagyslių susiaurėjimui, jas galima tyrimo metu iškart ir praplėsti.

24 – 48 valandų monitoringas. Kai kiti būdai neleidžia tinkamai nustatyti ligų, pacientui užklijuojami specialūs elektrodai, panašūs į tuos, kurie naudojami kardiogramos metu. Pacientas gali visą laiką normaliai gyventi, dirbti, tačiau taip pat jis nuolat pildo specialų stebėsenos žurnalą. Vėliau po tyrimo yra gretinami paciento veiklos ir elektrodų užfiksuoti duomenys, ieškoma koreliacijos ir atliekama diagnostika.